- paperas
- pãperas sm. (3b)
1. Šl, Jnšk, Č, Vad, Kvr, Vj, Prng užperėtas, neskilęs kiaušinis: Kiaušis perėtas, o neužperėtas, bus pãperas J. Katrie neužeję, tie paperaĩ Dglš. Šitas kiaušinis kliuksia – gal pãperas Slm. Užtikau visą gūžtą kiaušinių, bet visi ligi vieno paperaĩ Srv. Taigi mat nežinai, an turgaus gali kokių paperų̃ nuspirkt Sdk. Ne visi ažleisti kiaušiniai – daug paperų̃ Vžns. Šiemet viščiokų neturėsma – visi kiaušiniai išejo paperaĩs Dkk. Jei vištai perint kepsi kiaušinienę, tai visi kiaušiniai nueis paperais (priet.) LTR(Slk). ^ Smirda kaip pãperas Kp. O tai žmogaus surūgimas – kaip kiaušinio paperas! LTR. Sėdžia kaip pãperas (baisu pakliudyti, tuoj širsta, įsižeidžia), nei paklaust nieko nebemožna PnmR. Tai varnos pãperas (mažas, silpnas), nieko iš jo nebus Ds.
2. prk. išgama: Aš jum parodysiu, jūs paperai! B.Sruog. Matgi vokiečio paperas! rš.
◊ paperaĩs (pãperu) išeĩti (eĩti, nueĩti, vir̃sti) neįvykti, nebūti įgyvendintam: Tavo meilė paperaĩs išeĩs Lnkv. Dirbo, buvo, ir paperais išėjo Grž. Toks darbas visados paperais eina Grž. Aš savo sūnų ūčijau kunigu, ale nuejo paperu OG447. Mokėsi mokėsi ir paperaĩs išė̃jo Grž. Visi darbai paperaĩs vir̃to Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.